Vienas seniausiai aprašytų medicininių grybų. Kinų tradicijoje jis simbolizavo ilgaamžiškumą ir buvo laikomas ne tiek vaistu, kiek gyvybę maitinančia substancija.
Vieta tradicijoje
Seniausias kinų augalų žinynas „Shennong Bencao Jing“ (Dieviškojo Ūkininko augalų knyga) visas medžiagas skirstė į tris klases. Šeši „zhi“ grybai, tarp jų ir raudonasis zhi – reishi, pateko į aukščiausiąją. Tai augalai, kurie „maitina gyvybę“, nėra toksiški ir tinka vartoti ilgai.
上藥……主養命以應天，無毒，多服久服不傷人。
Aukščiausios klasės vaistai maitina gyvybę ir atliepia Dangų. Jie nenuodingi – net vartojami daug ir ilgai, žmogui nekenkia.
Shennong Bencao Jing, įžanga
Prigimtis ir kryptis
Reishi yra neutralios prigimties – jis nei šildo, nei vėsina, todėl tinka įvairios konstitucijos žmonėms. Saldus skonis kinų medicinoje reiškia maitinimą ir stiprinimą.
Reishi siejamas su keturiais organais: Širdimi, kurioje „gyvena“ dvasia Shen, Plaučiais, kurie valdo Qi ir kvėpavimą, Kepenimis, kurios rūpinasi laisva energijos tėkme, ir Inkstais – gyvybinės energijos šaknimi.
Tradicinis vartojimas
Kinų farmakopėjoje reishi aprašomas kaip grybas, kuris stiprina Qi ir ramina dvasią. Tradiciškai jis vartotas, kai:
- trūksta ramybės, sunku užmigti, neramu širdyje;
- jaučiamas nuovargis, silpnumas, trūksta jėgų;
- kankina užsitęsęs kosulys ir dusulys dėl Plaučių silpnumo;
- po ilgos ligos ar išsekimo stinga apetito.
Kam reikia atsargumo
- vartojant kraujo krešėjimą mažinančius vaistus;
- prieš operaciją;
- nėštumo ir žindymo metu.
Tokiais atvejais prieš vartodami pasitarkite su gydytoju.
